Investuotojų atsargiai vertinta NT sritis – viena iš greičiausiai augančių

„Co-living“ modelis, anksčiau atsargiai vertintas bankų ir investuotojų dėl dažnai besikeičiančių nuomininkų ir koncepcijos naujumo, šiandien jau užsitikrino jų dėmesį visoje Europoje. Pernai britų NT bendrovės „Savills“ atlikta apklausa rodo, kad iki 2026-ųjų į tokio tipo būsto plėtrą planuoja investuoti 51% didžiųjų Europos NT investuotojų, numatoma investicijų suma – 2,6 mlrd. Eur.

Europoje „co-living“ modelis pastaraisiais metais sparčiai plečiasi kaip alternatyva tradicinei būsto nuomai, atspindinti kintančias gyventojų vertybes ir miesto infrastruktūros poreikius. Spartesnis tokio tipo būstų augimas prasidėjo nuo pandemijos.

„Co-living“ modelis traukia gyventojus, nes siūlo galimybę įsikurti didmiesčių centre už prieinamą kainą, be to, stebint pasaulyje plintančią vienišumo epidemiją vis svarbesnis aspektas tampa ir galimybė gyventi bendruomenėje. Tuo tarpu investuotojams tokio tipo būsto plėtra tampa įdomi dėl tradicinio NT nuomos rinką lenkiančios grąžos.

„Savills“ duomenys rodo, kad didžiuosiuose Europos miestuose „co-living“ projektai užtikrina grąžą, siekiančią nuo 6 iki 9%, tuo tarpu vidutinė tradicinės nuomos rinkos investicinė grąža – 4-6%.

Investuotojų dėmesį traukia ir pastaraisiais metais nusistovėjęs „co-living“ projektų užimtumas: daugelyje Europos miestų jis siekia 90%, tuo tarpu tokiuose megapoliuose kaip Londonas ar Niujorkas – net 95%.

Sparčiausiai auga Europos didmiesčiuose

Mūsų regione tokio tipo būstas – vis dar gana naujas, Vilniuje „KAITA Group“ valdo tris „co-living“ projektus, tuo tarpu balandį Rygoje duris atversiantis naujasis 174 būstų „Youston“ projektas kaimyninei sostinei bus vienas iš pirmųjų. Tačiau Vakarų Europoje „co-living“ tendencija prasidėjo dar 2004-aisiais, o šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių NT sričių.

Tai lemia kelios priežastys. Visų pirma, skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų beveik 9% pasaulio gyventojų gyvens vos 41 megapolyje, didmiestyje. Tokia urbanizacija reikalauja naujų sprendimų, užtikrinančių galimybes gyventi patogiai, mažinti priklausomybę nuo transporto priemonių. Administracinių, komercinių statinių, esančių miesto centre, pertvarkymas į „co-living“ erdves yra vienas iš tokių sprendimų.

Europos „co-living“ sostine išlieka Jungtinė Karalystė, čia bendro gyvenimo rinka sparčiai augo nuo 2019-ųjų, o 2023 m. šalyje jau veikė 31.000 „co-living“ būstų. Tokie miestai kaip Mančesteris ir Glazgas taip pat didina „co-living“ pasiūlą, siekdami patenkinti būsto poreikį regionuose, esančiuose už Londono ribų. Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje pastaraisiais metais taip pat stebima itin sparti „co-living“ plėtra, o Paryžiuje šio modelio investicinė grąža jau siekia apie 4%, lenkdama tradicinės nuomos vidutinę grąžą šiame mieste (2,3%).

Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje yra apie 56.000 „co-living“ būstų, dar 75.000 jų yra plėtojami. Tai – vis dar labai nedaug, lyginant su 65 mln. tradicinio NT vienetų, skirtų nuomai. Taigi, „co-living“ plėtros potencialas išlieka milžiniškas, tai paaiškina ir ambicingus investuotojų planus ateičiai.

Populiarėja dėl galimybės gyventi centre už prieinamą kainą

Pernai tarptautinio NT plėtros bendroves ir ekspertus vienijančio instituto „Urban Land Institute“ atliktas tyrimas atskleidė pagrindinius „co-living“ sektoriaus augimo veiksnius Europoje.

Pagrindinė priežastis yra augančios būsto kainos didmiesčiuose, ypač – centrinėse miestų dalyse. „Co-living“ suteikia jauniems žmonėms galimybę įsikurti patogioje vietoje už prieinamą kainą. Be to, jaunoji karta, kuri labiau vertina patirtis nei nuosavybę, renkasi „co-living“ kaip būdą gyventi bendruomenėje. Tam galimybes vis labiau atveria ir nuotolinis darbas, „freelancerių“ kultūros augimas. Norintys keliauti, „co-living“ erdvėse gali gyventi laikinai, nebrangiai ir patogiai.

Galiausiai, svarbų vaidmenį čia atlieka ir nuolat aptariama vienišumo epidemija: bendros erdvės, esančios šalia asmeninių būstų, suteikia galimybę be pastangų atsidurti bendruomenėje, būti tarp bendraminčių. Tokias pat tendencijas stebime ir savo „co-living“ projektuose Vilniuje bei Prahoje: čia dažniausiai įsikuria jauni profesionalai, dauguma jų – užsieniečiai.

„Co-living“ sektoriaus augimas atskleidžia ir aplinkosauginį jo potencialą. Tai irgi traukia tiek investuotojų, tiek tvarumu vis labiau besidominčios jaunosios kartos dėmesį.

Skaičiuojama, kad „co-living“ projektai gali sumažinti CO2 emisijas iki 32%, lyginant su individualiu būstu, ypatingai – tais atvejais, kai plėtotojai, atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės tendencijas, sąmoningai investuoja į tvarumo sprendimus. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų „co-living“ projektų Vilniuje turi BREEAM In-Use Excellence sertifikatą, jis pripažintas tvariausiu „co-living“ projektu Baltijos šalyse ir patenka tarp 15 geriausiai įvertintų pastatų Lietuvoje.

Keičiasi ir bankų požiūris

„Co-living“ būstui ėmus populiarėti, bankai tokį NT tipą vertino gana atsargiai dėl visiškai kitokios, kur kas labiau trumpalaikės nuomos, duomenų trūkumo. Plėtotojai ieškojo alternatyvių finansavimo šaltinių, yra pavyzdžių, kai jais tapdavo net ir „crowdfunding“ platformos. Tačiau pastaruoju metu požiūris keičiasi: tokie vardai, kaip „Barclays“, „HSBC“ ir „Nomura“ šiuo metu aktyviai finansuoja naujus „co-living“ projektus, o tai rodo besikeičiantį supratimą apie šio modelio tvarumą ir pelningumą​.

Komentaro autorius – Ugnius Latvys, NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas

Straipsnį taip pat skaitykite: https://www.vz.lt/izvalgos/2024/11/07/investuotoju-atsargiai-vertinta-nt-sritis-viena-is-greiciausiai-auganciu?utm_term=Autofeed&utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwY2xjawGZe69leHRuA2FlbQIxMQABHdEHXcpfeS2wtBI2JPRjKav8Di5ljQYmE5q8ULK1fsb7SIhY1NwlSuHIww_aem_G-N1QzUkNAX8cV34XCd-gg#Echobox=1730973425